Pasirinkti, su kuriais slapukais sutinkate

Susipažinkite su Roko patirtimi – nuo pirmųjų praktikų iki analitinių sprendimų, formuojančių euro zonos pinigų politiką.

Kaip prasidėjo tavo kelias Lietuvos banke? Viskas prasidėjo dar 2016 m., kai atlikau praktiką Rinkos operacijų departamente – dirbau su investicijų portfeliu. Nors tai buvo šiek tiek kita sritis nei dabartinė, ji vis tiek buvo glaudžiai susijusi su finansais. Norėjau tapti ekonomistu, todėl Lietuvos bankas atrodė natūralus pasirinkimas. Vėliau, baigiant bakalauro studijas, grįžau į banką jau su privalomąja praktika – šįkart Pinigų politikos skyriuje. Tai buvo puiki proga pritaikyti teorines žinias praktikoje.

Ką prisimeni iš pirmųjų praktikos mėnesių? Buvo įsimintina – iškart pajutau, kad čia taikomi aukšti profesiniai standartai. Dirbau tarp patyrusių specialistų, iš kurių daug išmokau. Praktikos vadovas Justinas buvo tas, kuris padėjo man augti. Kiekviena diena atnešdavo naujų atradimų – tai labai įkvėpė.

Kokias pamokas išsinešei iš praktikos? Supratau, kad svarbu ne tik taikyti metodus, bet ir rasti atsakymus į realius klausimus. Reikėjo mokytis ne tik teorijos, bet ir kūrybiškai spręsti praktines užduotis. Tai padėjo formuoti mano požiūrį į darbą ir ekonomikos analizę.

Kokiais principais vadovaujiesi spręsdamas ekonominius klausimus? Svarbiausia – aiškiai suprasti, kurie uždaviniai yra esminiai. Stengiuosi, kad mano sprendimai būtų naudingi ne tik man, bet ir prisidėtų prie banko bei ekonominės sistemos gerovės. Efektyvus laiko ir resursų panaudojimas – tai mano darbo pagrindas.

Kaip keitėsi tavo karjera nuo praktikos iki dabartinės pozicijos? Formali pozicija keitėsi nedaug, bet darbo turinys – labai. Pradžioje dirbau su duomenų bazėmis, o dabar mano darbas – analizuoti ekonominius procesus, rengti medžiagą sprendimams ir rašyti tyrimus. Tai reikalauja gilių įžvalgų ir strateginio mąstymo.

Kokie iššūkiai šiandien aktualiausi ekonomisto darbe? Didžiausias iššūkis – neapibrėžtumas. Ekonomika nėra tikslusis mokslas – ją veikia socialiniai veiksniai, žmonių elgesys. Svarbu mokėti pasirinkti tinkamus analizės metodus ir scenarijus, kurie padeda priimti pagrįstus sprendimus.

Kokia jūsų skyriaus misija pinigų politikoje? Mūsų tikslas – užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje. Analizuojame ekonomikos procesus, vertiname prekybos įtampas, energijos kainas, geopolitinius veiksnius. Man patinka, kaip visos šios sritys susilieja į vieną nuoseklią analizę – tai ir iššūkis, ir malonumas.

Kaip derini doktorantūros studijas su darbu? Mano doktorantūros tema – pinigų politikos komunikacijos įtaka finansų rinkoms. Ji puikiai dera su kasdieniu darbu. Tyrimų rezultatus pristatau tiek banke, tiek universitete – tai padeda giliau suprasti teoriją ir praktiką.

Kokie tavo ilgalaikiai karjeros tikslai? Noriu toliau tobulėti ir gilinti žinias. Baigiau magistrą, pradėjau doktorantūrą, dėstau universitetuose. Vertinu banko lankstumą, leidžiantį dalintis patirtimi su studentais. Ateityje tikiuosi prisidėti prie reikšmingų projektų, kur galėsiu panaudoti sukauptą patirtį.

Ar matai save toje pačioje srityje, ar svarstai ir kitas kryptis? Man svarbu balansas tarp gilios specializacijos ir platesnių žinių. Doktorantūra padeda gilintis, o dėstymas – plėsti akiratį. Abi kryptys svarbios norint pasiekti praktinių rezultatų.

Kaip keitėsi tavo požiūris į finansų sektorių? Dirbau skirtingomis ekonominėmis sąlygomis – nuo mažos infliacijos iki pandemijos ir vėlesnio kainų šoko. Tai išmokė prisitaikyti ir ieškoti sprendimų net nenuspėjamomis sąlygomis. Supratau, kad finansų sektorius – dinamiškas ir reikalaujantis lankstumo.

Ką patartum kolegoms, ieškantiems prasmės darbe? Neleiskite sau užstrigti rutinoje. Ieškokite naujų kampų, idėjų, projektų. Smalsumas ir nuolatinis mokymasis padeda išlaikyti motyvaciją ir atrasti džiaugsmą darbe.

Ar pavyksta rasti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo? Balansas nuolat kinta. Mano darbas dažnai tampa hobiu – ekonomika domina ir laisvalaikiu. Skaitau, diskutuojame su kolegomis, generuojame idėjas. Tai padeda išlaikyti motyvaciją ir kūrybiškumą.

Ar tavo kasdienybė tiek darbe, tiek už jo ribų yra pripildyta diskusijų ir idėjų? Tikrai taip. Diskusijos, susitikimai, idėjų generavimas – visa tai suteikia darbui prasmės ir įkvepia kūrybiškumą. Randame pusiausvyrą tarp struktūruotų užduočių ir laisvo mąstymo, kuris padeda tobulėti tiek profesinėje veikloje, tiek kasdieniame gyvenime.