Pasirinkti, su kuriais slapukais sutinkate

Lietuvos bankas Snieguolei tapo profesinio augimo erdve, kurioje ji derina gilias teisines žinias, strateginį mąstymą ir komandinę lyderystę. Snieguolė atvirai dalijasi, kaip pasitikėjimas, bendruomeniškumas ir ryšys su kolegomis motyvuoja ją kasdieniam darbui, o tikėjimas idėja tampa bendros pažangos varikliu – ne tik teorinėje, bet ir visai realioje žygeivių kelionėje.

Kas tave atvedė į Lietuvos banką? Ar tai buvo planuotas žingsnis, ar netikėtas posūkis? Iš tiesų – abu. Dirbdama Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje jaučiau, kad kita stotelė bus būtent Lietuvos bankas. Ši institucija man visada atrodė autoritetinga, bet tuo metu maniau, kad dar turiu „paaugti“ kaip teisininkė. Po septynerių metų, apsilankiusi banko svetainėje, radau darbo pasiūlymą Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriuje. Tai buvo tarsi likimo ženklas – viskas įvyko spontaniškai, bet labai organiškai. Ir štai – jau septynerius metus esu Lietuvos banko komandos dalis.

Kokie buvo pirmieji tavo darbo metai banke? Kas labiausiai įsiminė? Pradėjau dirbti Žirmūnų pastate – istorinėje, įkvepiančioje erdvėje. Žengiau pirmuosius žingsnius nedrąsiai, bet su dideliu entuziazmu. Nors turėjau patirties viešojo administravimo ir teisės srityje, banke viskas buvo nauja – sąvokos, trumpiniai, finansų teisės aktai. Prie komandos prisijungiau kartu su Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos (PSD2) pokyčiais. Dabar jau dalyvaujame PSD3 teisės aktų paketo peržiūroje. Tačiau labiausiai įsiminė komanda – šilti, palaikantys, profesionalūs kolegos. Nuo pirmų dienų pasijutau tikra organizacijos dalimi.

Tavo karjeros kelias nuo specialistės iki koordinatorės atrodo labai nuoseklus. Ar jis iš tiesų buvo toks tiesus? Iš esmės – taip. Esu žmogus, kuris vertina struktūrą ir nuoseklumą. Pradėjusi kaip vyresnioji specialistė mokėjimo paslaugų priežiūros srityje, užaugau iki vyriausiosios teisininkės-koordinatorės. Sukaupta patirtis leidžia matyti platesnį vaizdą – tiek skyriui nueitą kelią, tiek kryptis, kur galime tobulėti. Mokėjimų rinka – platus vandenynas, kuriame niekada nenuobodu. Reikia nuolat atnaujinti žinias, reaguoti į pokyčius. Mokėjimai glaudžiai susiję ir su pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais – tam puikius pagrindus suteikė kompetencijų sertifikavimo programa.

Kokios patirtys tau atrodo svarbiausios per šiuos metus? Svarbiausia – žmonės. Ypač vadovai, kurie tikėjo manimi, leido augti, įkvėpė savo pavyzdžiu. Jų dėka supratau, kad profesionalumas gimsta per patirtį. Taip pat svarbios savybės, kurias nuolat tobulinu – ryžtas, drąsa veikti, atsakomybė, komunikaciniai įgūdžiai ir emocinis intelektas. Jos padėjo prisitaikyti prie pokyčių ir augti.

Ar galėtum išskirti konkrečius etapus, kurie paliko giliausią pėdsaką? Specialistės etapas buvo pažintinis – tuo metu mokėjimo paslaugų priežiūra dar nebuvo plačiai išplėtota. Vyriausiosios teisininkės etape išskirčiau bylą, kurioje apgynėme vartotojų interesus dėl neteisėto pinigų pervedimo mokesčio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritarė mūsų pozicijai – tai buvo profesinis laimėjimas. Koordinatorės pareigos atvėrė naują etapą – čia reikalingi ne tik profesiniai, bet ir lyderystės įgūdžiai. Rūpinuosi komanda, koordinuoju praktikas – tam reikia brandos, empatijos ir kompetencijos.

Kur slypi tavo asmeninė savirealizacija? Už profesinės veiklos ribų glūdi mano kūrybinė erdvė – iniciatyvos, sportas, kultūriniai renginiai. Be profesinės savirealizacijos, save realizuoju aktyviose kūrybinėse veiklose – tai mano būdas atsipalaiduoti po intensyvių darbo dienų. Iniciatyvumas, komunikabilumas ir kūrybingumas leidžia kurti papildomą vertę organizacijai bei stiprinti jos kultūrą. Dalyvavimas žygiuose, sporto veiklose, idėjų teikimas – tai mano asmenybės dalis, puoselėjanti bendrą organizacinę atmosferą. Kuo ilgiau dirbu Lietuvos banke, tuo aiškiau matau, kur galiu prisidėti kurdama vertę. Man svarbu, kad žmonės jaustųsi vertinami ir turėtų galimybę atskleisti ne tik profesinius, bet ir asmeninius talentus. Tik veiksmas keičia – tam reikia motyvacijos ir degančių akių. Vien kalbų nepakanka. Rezultatas, matomas poveikis ir kolegų įsitraukimas – visa tai ugdo norą veikti dar plačiau ir giliau. Kai tiki žmonėmis, ir jie tiki tavimi – galima nužygiuoti labai toli. Ir ne tik kilometrus.